Atranka į EURO 2020 Lietuvai baigėsi.
Taip tvirtinu dėl paprastos priežasties – šios rungtynės aiškiai parodė, kad varžovų, su kuriais žaisdami galėtume iškovoti bent vieną taškelį, nebeliko. Tie, su kuriais galėjome tai pasiekti, jau praeityje.
Pozityvas slypi tik tame, kad Valdui Urbonui užteko vieno kėlinio, jog suprastų, kad šios rinktinės centro gynėjai nelabai žino, kaip judėti schemoje su trimis gynėjais.
Edgaras Jankauskas ramiai žiūrėdavo, kaip jo gynėjai atrodo kaip trys karvės ant ledo.
Urbonas padarė pokyčius, kurie leido padroriau atrodyti po pertraukos.
Labiausiai man pritrūko kovingumo, kurio penktadienį buvo net per daug.
Per daug nepelnytos pagarbos tokie vidutiniški serbai turėjo.
Mini deja vu su Tautų lyga, kurioje buvo vienos rungtynės, kai Serbija galėjo su mumis prisižaisti.
Gal aš naivus, bet kai rezultatas buvo 1:3, maniau, kad žaidžiant su tokiais miegustais (kaip pasakytų Donaldas Trumpas), serbais, bent vieną įvartį sukrapštyti galima.
Nepavyko, dėl to liūdna.
Komentuoti