Deja, pasaulio krepšinio čempionatas Lietuvai iš esmės baigėsi.
Kodėl taip anksti?

Viename iš interviu Jonas Mačiulis labai gerai apibūdino padėtį – viskas taip, kaip buvo ir 2011-2012 metais. Aiškiai viena karta nueina, kita po truputį perima iniciatyvą į savo rankas.

O lyg tyčia 2011-2012 metais rezultatai buvo kuklūs.

Pauliui Jankūnui, Jonui Mačiuliui, Renaldui Seibučiui tai paskutinis arba priešpaskutinis turnyras su rinktine. Jau dabar žaidimo kontekste kyla logiškas klausimas ar P. Jankūnas apskritai jau šiemet čia turėjo važiuoti.

Mantui Kalniečiui taip pat liko jau trumpas karjeros laikas, kai jis dar žais už rinktinę.

Tuo tarpu Domantui Saboniui, Mariui Grigoniui, Lukui Lekavčiui tai buvo pirmas turnyras su lyderiaujančiais vaidmenimis rinktinėje. Jiems tai labai svarbi patirtis.

Manau, kad visai logiška kelti ir trenerio klausimą. Taip, žaidimas tiek Eurobasket 2017, tiek šiemet buvo visai gražus, suklupome prieš objektyviai stipresnes komandas.

Tačiau nuobodoką ir pilką stilių išpažįstančio Jono Kazlausko Lietuva žaidė trijų turnyrų pusfinaliuose ir dviejų finaluose. Būtent sugebėjimas išplėsti „popieriuje“ egzistuojančias galimybių ribas ir buvo mūsų stiprybė tada. Dabar viskas kitaip. Įveikiame tuos, kuriuos privalu įveikti (išskyrus pralaimėjimą Gruzijai Eurobasket 2017 starte), pralaimime tiems, kurie yra stipresni „popieriuje“. Italija šiuo metu tėra stipri vidutiniokė, o tai turbūt geriausia komanda, kurią Dainius Adomaitis nugalėjo (atrankos nevertinu, nes tai būtų kvaila).

Aišku, čempionatas nebuvo blogas. Komanda parodė kovingumą, panašų į legendinės 2010 komandos, kuri sugebėdavo panaikinti didžiulius skirtumus ir iškovojo bronzą. Tačiau lietuviškas scenarijus šį kartą buvo kitoks – panaikinti, bet paskutines minutes sužaisti prasčiau. Šiandien tiesą sakant, viskas buvo dar geriau negu ketvirtadienį. Daug ir nuobodžiai galima diskutuoti apie svarbią teisėjų klaidą. Gal net prisiminus tuos 1995 metus, kurių įvykius tokie kaip aš žino tik iš pasakojimų ir sukurti mitą apie daugiau negu 20 metų trunkantį teisėjų sąmokslą…

Faktas paprastas – būtume viską padarę geriau, tas vienas epizodas nieko nebūtų pakeitęs. O prastas teisėjavimas yra tiesioginis Eurolygos ir FIBA karo padarinys. Tiesiog turime blogiausią visų laikų čempionatą su niekam tikusia atrankos sistema, daugybės žvaigždžių trūkumu ir teisėjavimas čia kaip vyšnia ant torto.

Sekite autorių „Facebook“

Dalintis: