Per El Clasico visada atmosfera būna ypatinga. Ypač Barselonoje. Nes visi prisimena tai, kas šalia aikštės – Ispanijos pilietinį karą, Franco režimą, varžiusį kultūrinę katalonų tautos saviraišką.
Šį kartą atmosfera buvo dar įspūdingesnė. Priežastis – tai, ką aš įvardyčiau kaip politinius kalinius, Ispanijos valdžia – separatistus, kurie dar ir padarė finansinių nusižengimų.
Bet kokiu atveju, gaila, kad XXI amžiuje tokie nesutarimai ES sprendžiami rytų, o ne vakarų stiliumi.
Kalbant apie futbolą, vaizdas buvo geras. Pirmas kėlinys priklausė „Real“, antras „Barcai“. Bendrai vertinant, karališkasis klubas buvo netgi šiek tiek geresnė komanda. Visgi, širdies dažniausiai būdavo daugiau negu proto.
Man vėl buvo liūdna matyti, kokius vaisius duoda „Barcos“ transferų politika. Matau dvi galimas linijas. Pirma, įsikibus laikytis savo sistemos ir naujokus pirkti pagal tinkamumą. Antra, siekti geriausių žaidėjų ir tada perkurti sistemą pagal išteklius.
Antoine‘as Griezmannas gali žaisti krašte. Kaip tą galėjo daryti ir Philippe‘as Coutinho. Bet abu jie tinkamesni ir kitokioms rolėms, ir kitokioms taktinėms schemoms. Ernesto Valverde vis tiek liek su 4-3-3. Ir kaip pernai į Prokrusto lovą tempę brazilą, taip šiemet prancūzą.
„Real“ įrodė, kad net be svarbių traumuotų žaidėjų (Marcelo, Edeno Hazardo) niekuo nenusileidžia „Barcai“. Šios rungtynės svarbus etapas augančiai komandai.
Komentuoti