Daugelyje futbolo lygų, kuriomis domiuosi, yra viena komanda, kuriai sėkmės linkiu labiau negu kitoms.
Anglijoje – „Liverpool“. Pamėgau gal prieš 13-14 metų. Garsiojo Čempionų lygos finalo dar nemačiau, tada klubiniu futbolu domėjausi gana epizodiškai. Bet netrukus po jo kažkaip atsirado simpatijos.
O bene aktyviausiai sekti „raudonųjų“ reikalus prieš dešimtmetį. Rafa Benitezas man niekada nebuvo mėgstamas treneris. O Roy‘us Hodgsonas patikdavo, tai labai džiaugiausi, kad jis gavo šansą prie tokios komandos vairo. Aišku, baigėsi viskas liūdnai.
Aišku, liūdnų momentų buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, Xabi Alonso išvykimas į Madrido „Real“. Jis tiek tada, tiek dabar yra vienas mano visų laikų mėgstamiausiųjų. Ir išvyko į komandą, kurios visada labiausiai nemėgau – Real.
Arba niekada nepamiršiu 2013-14 m. sezono, kai atrodė, kad Anglijos čempionų titulas jau pakeliui. Bet lemtinga Steveno Gerrado klaida rungtynėse su „Chelsea“ viską pakeitė.
Kai atvyko Jurgenas Kloppas, tikėjausi didelių dalykų. Po pirmo jo sezono visgi labiau į galvą lindo mintys apie gana vidutinišką jo eros Dortmunde pabaigą, o ne tai, kad artėja titulų sausros pabaiga.
Bet sulaukėme. Pernykščiame Čempionų lygos pusfinalyje, aišku, kad kaip paprastai sirgau už Barceloną. Bet kai įvyko tas stebuklas, džiaugiausi. Nes Barca gavo ko nusipelnė. Ir finale buvau už raudonuosius.
O dabar vėl Liverpool gavo tai, ko nusipelnė. Po trijų dešimtmečių nusivylimo jie yra Anglijos čempionai. Dominuojantys čempionai.
Pirmiausiai dėl puikios gynybos. Jurgenas Kloppas Liverpulyje iš pradžių sukūrė galingą puolimo mašiną, bet pergalinga ji tapo su Alissono ir Virgilo van Dijko (tikrojo geriausio 2019 metų futbolininko, kad ir ką Auksinio kamuolio istorijos įrašai sakytų) atvykimu.
Šį sezoną žiūrint į Liverpool gynybą, dažnai būdavo ramu. Ypač per standartines padėtis. O puolimas lieka aukštumoje. Ypač greitos atakos, erdvių suradimas, progų realizacija.
Ši komanda turi viską, kad aukštumoje būtų dar ilgai.
Komentuoti