Lietuva iškovojo dar vieną tašką žaisdama su teoriškai gerokai pajėgesniu už save varžovu.
Manau, kad Tautų lygos divizionų pertvarka buvo geriausias dalykas Lietuvos futbolui. Prieš tai buvome C divizione ir dar mirtininkų grupėje. D divizione žaisdama komanda būtų per mažai tobulėjusi. O tokiame pasilpnintame C ir dar po gana palankių burtų galima įeiti į gerą žaidybinį ritmą ir įgauti pasitikėjimo savo jėgomis. Keturių iš eilės nepralaimėtų rungtynių serija paskutinį kartą buvo 2016 metais. Dabar ją pavyko pasiekti ir aikštėje tikrai žaidė dvi lygiavertės komandos.
Taip, „ereliai“ buvo aštresni ir pavojingesni. Bet tik tiek. Kažkokios aiškios žaidybinės persvaros neįžvelgčiau. Blogai mums buvo tai, kad Valdas Urbonas dėl kortelių turėjo išretėjusį atsarginių suolą ir dar delsė su keitimais, kurie galėtų pagyvinti puolimą. Baigiantis rungtynėms jautėsi, kad albanai geresnėse kondicijose. Gal buvo galima rimčiau dėl pergalės pakovoti, jeigu paskutiniai keitimai būtų bent 70 minutę atlikti.
Didžiausi komplimentai šiandien skrieja mūsų gynybai. Saulius Mikoliūnas žaidžia, lyg būtų dešimtmečiu jaunesnis. Edvinas Girdvainis ir Markas Palionis spėjo visur, kur reikėjo, o klaideles kompensavo daug gerų epizodų. Tomas Švedkauskas įspūdingai atrėmė kelis smūgius, kai to reikėjo. Markas Beneta buvo solidus. Domantas Šimkus vėl buvo puikus inkaras varžovų atakoms aikštės viduryje. Po keitimo pasirodęs Gratas Sirgėdas protingai atlikdavo aštrinančius perdavimus, tik jau po to deja, sekdavo prastesni kitų sprendimai.
Per šį rudenį mūsų futbolo rinktinė stipriai ūgtelėjo ir progresas akivaizdus.
Komentuoti