Nors Žalgiris ir pralaimėjo, pozityvo labai daug. Varžovas – viena geriausių Europos komandų. O rungtynės buvo visiškai lygios ir jeigu ne trys kvailai iš puikų padėčių pramesti metimai, galbūt būtume laimėję.

Pozityviausias dalykas man buvo agresyvumas puolime. Pagaliau Žalgiris eidavo į kontaktą, provokuodavo pražangas. Nuostabiai žaidė Thomasas Walkupas, kuris pagaliau įgijo puikią formą. Artūras Milaknis ir Augustine‘as Rubitas irgi tempė komandą į priekį. Nigelas Hayesas puikiai tvarkėsi su užduotimis gynyboje.

Tačiau Real gana sėkmingai tvarkėsi su Luku Lekavičiumi, gerokai daugiau paskutinius kelis turas norisi ir iš Joffrey Lauvergn‘o. Vėl sunku patikėti, kiek daug problemų komandai pridaro centimetrai. Trūksta protingesnės gynybos, kuri trukdytų Tavaresui su kamuoliu atsidurti taip giliai baudos aikštelėje.

Liūdna, kad Žalgiris elitiniu lygiu negali gintis 40 minučių. Antras ir trečias kėlinys buvo šiuo požiūriu nuostabūs, pirmame ir ketvirtame komanda byrėjo. Juk net ir Tavaresas po pirmos rungtynių pusės buvo ne toks jau ir įspūdingas. Paskutiniame kėlinyje neveikė niekas.

Tokios rungtynės prideda pasitikėjimo, kad laukia geras sezonas. Ypač jeigu komanda ūgtels ir tą elitinę gynybą demonstruos stabiliai.

Sekite autorių „Facebook“

Dalintis: