Iš visos šios pralaimėjimų serijos rungtynės su „Barca“ man patiko labiausiai. Pagaliau gynyba buvo gera. Jeigu pavyktų tokį lygį išlaikyti ilgesnį laiką, tai būtų galima grįžti į panašų pergalių rinkimo grafiką, kaip pirmame sezono trečdalyje.
Blogiau buvo puolime. Varžovai daugelyje atakų dvigubindavo gynybą, trūko geresnio žaidymo skaitymo, kuris leistų už tai bausti.
Didelis agresyvumas gynyboje leido perimti daug kamuolių, bet perėmus nepavykdavo išlaikyti šalto proto. Nenustebčiau, jeigu pusė ar net truputį daugiau Žalgirio klaidų sekė po perimtų iš varžovų kamuolių. Daug likusių – šiaip sunkiai suvokiamose situacijose, kur varžovai prie to beveik neprisidėdavo.
Blogai, kad nekrito tritaškiai. Manau, kad po tuščios pradžios jie net ir metami buvo per retai. Varžovai išjungė Grigonį, to buvo galima laukti. Bet komandą puikiai į priekį tempė Rokas Jokubaitis, daugelis kitų irgi su savo darbu tvarkėsi neblogai. Na, aišku, eilinį kartą tenka apgailestauti, kad Žalgiris į Kanarus išsiuntė Dimšą, o ne Vasturią, trūko geresnio Milaknio žaidimo.
Bet šios rungtynės man vienintelės iš pralaimėjimų serijos, kai pozityvo tikrai gerokai daugiau negu negatyvo, ypač kai visą seriją galima vertinti bendrame kontekste. Nes tik su tokia gynyba, kokia buvo šiandien, galima žaisti Eurolygoje, o ne rinktis niuksus.
Komentuoti