Vakar prasidėjo NBA atkrintamosios. Su daug vilčių, entuziazmo ir tikėjimo, kad šiemet sulauksime atkaklaus įdomaus ir smagaus krepšinio produkto. Tačiau peržiūrėjus Milvokio Bucks-Majamio Heat ir Los Andželo Clippers-Dalaso Mavericks dvikovas supratau, kad greičiausiai mūsų laukia ta pati, daug kartų kažkur matyta istorija.

Bucks ir Heat pirmąjį serijos susitikimą galima apskritai laikyti krepšinio parodija. Tragiškas pataikymas, nesuprantami žaidybiniai sprendimai ir Kriso Middletono pergalingas metimas labai blankiame bei niūriame atkrintamųjų starte. Apie abiejų komandų lyderių pasirodymus net nėra ką kalbėti: Giannio Antetokounmpo stebuklingas nesugebėjimas pataikyti iš baudų kone kainavo ekipai pirmąją pergalę atkrintamųjų starte, o Jimmy Butlerio nuostabus pataikymas iš žaidimo (4-22 metimų) rodo, kad Majamio šansai pakartoti praėjusio sezono pasiekimus yra tik tolimas miražas.

Mavericks ir Clippers rungtynės pasižymėjo kur kas geresne žaidimo kokybe ir fantastišku Luka Dončičiaus žaidimu, nei rungtynėse, kurias aptariau aukščiau. Lukos magija buvo visur: taiklūs metimai per rankas, geri atmetimai laisviems komandoms draugams po Clippers dvigubinimų ir šaltas kraujas jauno vaikino venose. Aišku, kad taip tempiant ekipą visų rungtynių metu, pabaigoje jam kiek pritrūko garo gynyboje ir jis pats nebesugebėjo imtis didesnės iniciatyvos puolime. Bet jam tiesiog nuostabiai talkino Timas Hardaway, kuris sezono gale apskritai sužydėjo dar ko gero nematytomis spalvomis ir iš Kristapo Porzingio jau perėmė antro svarbiausio Mavericks žaidėjo puolime rolę. Apie Clipperius papildomai šnekėti turbūt neverta. Gerbiu Kawhi ir man patinka kaip šiemet komanda yra sulipdyta, bet nenustebčiau, kad mažesnieji Lakers broliai mieste vėl neperlips antrojo atkrintamųjų rato ir vėl taps NBA memų kūrėjų aukomis.

Garo išlaukti Nets-Celtics ir Nuggets-Blazers rungtynes man šiąnakt pritrūko, tačiau rezultatai čia nustebinti nelabai turėjo. Celtics šiemet yra tik savo paties galimybių šešėlis, o Nuggets labai jaučia žiojėjančią skylę įžaidėjo pozicijoje, kurioje drąsiai veiksmų puolime imdavosi Jamalas Murray.

Žvelgiant pirmosios dienos atkrintamųjų dvikovas vėl sugrįžau prie minčių apie lygos įdomumo aspektą iš gana neutralaus fano pusės. Nuoširdžiai norėčiau, kad NBA finale sulauktume Filadelfijos, Jutos, Milvokio ar Finikso komandų. Tačiau nuojauta kužda, kad tokiai mano sportinei svajonei nelemta išsipildyti ir vėl išvysime sezono finišą, kuriame karaliaus LeBrono Jameso ir Kevino Duranto akistata, aišku jeigu abiejų žvaigždžių sveikata tai leis. Akivaizdu, kad ir lygos vadovybė yra suinteresuota tokiu sezono uždarymu dėl verkiant reikalingų aukštų televizijos reitingų ir taip sudėtingu finansiškai pandeminiu laikotarpiu. Tačiau tiems, kurie nebenori metai iš metų išvysti tuos pačius veidus sezono atomazgoje, gali vėl tekti nuryti karčią piliulę.

Dalintis: