Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo Latvijai. Kuri paskutinius metus yra viena iš pačių pačių blogiausių komandų Europoje ir apie tokius rezultatus, kaip mūsų rinktinės, galėjo tik pasvajoti. Tiesa, šį pavasarį šviesos tunelio gale jau buvo padaugėję ir kaimynų žaidime.
Galima sakyti, kas čia tik draugiškos rungtynės. Bet pagal tai, kokius veiksmus atliko treneris, nematėme jokių eksperimentų, tad tikslas aiškus – laimėti. Vėl žlugdė tai, kad turėjome verstis be kūrybingiausių – pirmiausia Grato Sirgedo. Paulius Golubickas žaidė nedaug. Dėl to Arvydas Novikovas buvo priverstas leistis labai žemai, kad gautų kamuolį ir išeikvojo labai daug energijos. Su Golubicku ir kitais keitimais vaizdas aikštėje puolant pagerėjo.
Bet pražudė gynyba. Su Italija ir Šveicarija gynyba veikė geriau, negu šiandien (aišku, jeigu vertindami atkreipsime dėmesį į varžovų kalibrą). Apskritai, Latvija atrodė kaip komanda, kuri labiau nori laimėti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, pastarųjų metu Latvija yra žemesnio lygio komanda negu Lietuva. Tad šis pralaimėjimas yra fiasko, kitaip nepavadinsi.
Labai gaila, nes nuo praėjusio rudens mūsų rinktinės žaidimas tikrai buvo geras ir buvo galima matyti akivaizdų progresą. Vėl buvome komanda, kuri kovingai žaidžia (ir neretai laimi) žaisdama su savo lygio varžovais ir yra labai kietas riešutas geresniems. Norisi tikėtis, kad čia tik laikinas paslydimas. Visgi, žymiai svarbiau tai, kaip rudenį toliau Lietuva atrodys pasaulio futbolo čempionato atrankoje.
Komentuoti