Pirmieji įspūdžiai iš EURO 2020 tokie, kad kol kas komandos toli nuo geriausio savo žaidimo ir aišku džiaugiuosi, kad Christianas Eriksenas liko gyvas.
Turbūt geriausią futbolą turnyre kol kas pademonstravo Italija. Pradžioje rungtynių jų veiksmus kaustė įtampa, bet po pirmo įvarčio atsipalaidavo ir tikrai buvo labai smagu žiūrėti į gražų ir kokybišką jų žaidimą. Turkija labai nuvylė – su jais siejau nemažus lūkesčius. Bet jie pasirinko per daug atsargią taktiką, neparodė nieko nei rezultato, nei žaidimo prasme.
Šveicarija gavo skaudžią pamoką, kai po įmušto įvarčio atidavė Velsui per daug teritorijos ir kamuolio kontrolės. Jiems taip ir nepavyko grįžti į savo ritmą tada, kai situacija pasikeitė ir po praleisto įvarčio teko suaktyvinti veiksmus puolime. Nors buvo geresnė komanda, bet net padoraus vartų šturmo nesuorganizavo. Velsas taip pat buvo labai blankus.
Danijos ir Suomijos rungtynėse aiškios dvi dalys. Iki C. Erikseno nelaimės danai žaidė neblogą futbolą, bet paskui po rungtynių atnaujinimo buvo labai blankūs. Galbūt kitose rungtynėse jau jiems žaisti bus psichologiškai lengviau, bet dabar niekas jų nesmerktų, net jeigu nepatektų į atkrintamąsias varžybas. Suomijos futbolas gal ir negražus, begėdiškai atsargus, bet jeigu jis duoda rezultatų, kodėl gi ne? Be to, ką daugiau galima padaryti su akivaizdžiai silpniausia čempionato sudėtimi. O taip kokybiškai gintis irgi reikia mokėti.
Belgai žaidė neblogai. Jie buvo pragmatiški, aikštėje nepersistengė, bet maksimaliai nubaudė varžovus už jų klaidas. Jiems aukštesnės pavaros tiesiog neprireikė. Rusai buvo nuviliantys. Nors komandos kūrybiniai pajėgumai ir visai intriguojantys, su tokiu gynybos žaidimu EURO 2020 tiesiog nėra ką veikti. O ir atakoje, nors būta daug pastangų ir bandymų, bet nieko įdomaus nesukurta.
Komentuoti