Antrasis EURO 2020 ratas man gal pirmą kartą po ilgesnio laiko sukėlė abejonių ar tikrai reikėjo komandų skaičių didinti iki 24. Daug gana žemo lygio rungtynių. Belieka su siaubu laukti, kas laukia pasaulio čempionatuose nuo 2026 m., kai bus 48 komandos ir jokiame kitame sporte neišbandyta kvaila turnyrinė sistema.
Suomijos ir Rusijos rungtynės buvo gana blankios. Suomiai darė daugiau klaidų gynyboje, negu pirmame ture ir šiaip niekuo labai neišsiskyrė, rusai irgi buvo gana nuobodūs.
Velsas po slogaus pirmojo turo, antrame man buvo viena iš patį geriausią įspūdį palikusių komandų. Aš labai netikėjau jų šansais – Garethe‘as Bale‘as ir Aaronas Ramsey nebe tie, kaip EURO 2016, o nors yra daugiau talentingo jaunimo, bet nemaniau, kad tai atpirks. Bet lyderiai žaidė kaip geriausiais savo laikais ir pelnytai laimėjo prieš bejėgiškus turkus.
Tiesa, šveicarai kol kas irgi čempionate atrodo labai prastai, tad turkai šansų turi. Prieš Italiją jie neparodė nieko įdomaus, o Italija kol kas žaidžia geriausią futbolą turnyre. Jeigu Turino „Juventus“ prieš EURO 2020 dar nepasiekė susitarimo su Manueliu Locatelli, dabar tą padaryti bus sunku, nes tokį patį tikslą turės daug komandų. Marco Verratti bus nelengva susigrąžinti savo vietą starto sudėtyje, kai italų saugų linija (ir visos kitos) veikia taip puikiai.
Ukraina vėl atrodė smagiai. Aišku, šiek tiek pavedė progų realizacija, nes makedonai turbūt galėjo būti ir sutriuškinti. Tiesa, po pertraukos žaidimas šiek tiek apsilygino, nors makedonai man paliko gerokai prastesnį įspūdį negu pirmame ture.
Sprendžiant vien iš žaidimo kokybės, protu sunkiai suvokiama, kaip danai gali iki šiol turėti 0 taškų. Prieš Belgiją jie buvo nuostabūs. Nors belgai turi 6 taškus, jie yra tokia pati nuobodi komanda, kokia buvo prie Marco Wilmotso (2014-16) ir praktiškai viską susikuria maksimaliai išnaudodami varžovų klaidas. Labai trūksta geriau sustyguoto mechanizmo, nors užuomazgos yra, ypač su Kevino de Bruyne grįžimu.
Olandai šiame ture taip pat buvo nuobodoki. Laimėjo užtikrintai, bet žaidimas nebuvo žavintis. Kol kas šiame čempionate savo vertę kelia Denzelis Dumfriesas. Labai svarbu tai, kad grįžus Matthijsui de Ligtui, olandai šiame ture buvo gerokai solidesni gynyboje. Tiesa, labai įdomu, kokie austrai būtų su Marko Arnautovičiumi.
Švedija man nuo senų laikų yra viena nemėgstamiausių komandų, o šiame čempionate tik Alexanderis Isakas daro viską, kad gal būtų galima surasti vieną kitą nuobodesnę komandą. Janne‘as Anderssonas puikiai sustygavęs komandos žaidimą gynyboje, bet jeigu komanda nori geriau išnaudoti tokį talentą, turėtų jam duoti daugiau paramos puolime ir nežaisti tokio begėdiškai gynybinio futbolo. Slovakai nebuvo nei blogesni, nei geresni, bet vartininko nelaimė ir 11 metrų baudinys buvo didelis nenusipelnytos sėkmės šypsnis švedams.
Kroatija apskritai yra viena iš nesėkmingiausių komandų EURO 2020. Tokių epizodų (tiesa, nekruvinų), rastume turbūt kiekvienose rungtynėse ir 11 metrų baudiniai skiriami labai retai. Aš niekaip nesuprantu, kodėl po prastų pirmų savo teisėjautų rungtynių (Prancūzija-Vokietija) ispanų arbitras neturėjo susipakuoti savo lagaminų, bet gavo teisėjauti čia. Tai, kad jis neišvarė Patriko Schicko susitvarkyti nosies, bet leido jam mušti baudinį, buvo svarbus faktorius. Analogiška padėtis buvo makedonų mače, tada Pandevas turėjo likti už aikštės ribų ir matėme, kuo viskas baigėsi. Aišku, patys kroatai savo žaidimu yra milžiniškas nusivylimas. Trūksta energijos, kažkokios kibirkšties. Pagal potencialą jie turėtų lengvai sumušti tokią komandą kaip Čekija.
Labai norisi pagirti Škotiją, kurie sukūrė pirmą tikrą turnyro sensaciją. Žaidė drausmingai, kovingai ir kūrybingai. Aš prieš čempionatą iš anglų tikėjausi daug. Tai, ko tikėjausi, mačiau 10 minučių. Nesu jų gerbėjas, tad tikrai nepykstu dėl to, kad likusios 170 minučių buvo blankios. Tai buvo žaidimas iš 2010-2016 repertuaro, o ne Gareth‘o Southgat‘o stilius. Tokia kūrybinga komanda nieko padoraus neišpešė.
O antra sensacija nutiko ką tik. Prancūzus gal kritikuočiau mažiau negu anglus. Jie galėjo rungtynes uždaryti dar pirmame kėlinyje, bet prisivirė košės. Taktinė schema tokia, kad tarpais ypač trūkdavo veiksmo kraštuose, o brautis per aikštės vidurį buvo nelengva. Ousmane Dembele pavyko šiek tiek atrakinti komandos kūrybiškumą. Manau, kad Didier Deschamps‘as turės apie ką pagalvoti ir gali laukti taktinių pokyčių. Turbūt bus ieškoma schemos, su kuria būtų galima labiau atrakinti komandos potencialą.
Komentuoti