Su EURO 2020 atsisveikino Turkija, Makedonija ir Rusija. Lemiamos grupių etapo rungtynės kol kas džiugina savo kokybe.
Nuostabias rungtynes sužaidė Vokietija. Matėme senos geros Joachimo Low‘o Vokietijos sugrįžimą. Su tokiu žaidimu jie tikrai gali kautis dėl titulo (tik reiktų išvengti atsijungimo momentų gynyboje, kurie kainavo du įvarčius). Treneris buvo drąsus dėl to, kad po blankių rungtynių su Prancūzija išlaikė pasitikėjimą pasirinktais žaidėjais, o jie už tai atlygino nuostabiu futbolu. Sunku būtų išskirti šios Vokietijos konkrečius lyderius, bet komandinis mechanizmas buvo nuostabus. Na, atskirai gal už Robiną Gosensą norėtųsi pasidžiaugti – Bergamo „Atalanta“ mokykla visu savo gražumu. Portugalija nežaidė blogai, rungtynės tikrai galėjo baigtis lygiosiomis. Bet Fernando Santosui dar reikia paieškoti optimalios sudėties. Kai su begėdiškai gynybine sudėtimi (4 gynėjai + 2 atraminiai saugai) praleidi 4 įvarčius, reiškia, kad tai visiškai neveikia. Aišku, prie to prisidėjo ir prastos Bruno Fernandeso rungtynės. Pasirinkimų yra daug – Renato Sanchesas, Rubeno Nevesas ar veteranas Joao Moutinho galėtų įnešti daugiau stabilumo ir balanso saugų linijoje.
Ispanija toliau kuria progas, jas švaisto ir atsiduria sudėtingoje padėtyje. Lenkijai šios rungtynės buvo žūtbūtinės ir jie tikrai pademonstravo gerokai kokybiškesnį futbolą negu EURO 2020 starte. Tačiau abi komandos savo likimą laiko savo rankose. Ispanams reikia laimėti ir jie aštuntfinalyje. Lenkų padėtis iš esmės yra tokia pati, o Švedija tikrai neatrodo kaip komanda, kurios Lenkija negalėtų palaužti. Tad E grupėje galimi visi variantai.
Italai su danais turbūt kol kas yra komandos, kurias būtų galima įvardinti EURO 2020 širdžių čempionais. Kaip gali nepamilti Italijos, kai Roberto Mancini padarė viską, kad visi komandos žaidėjai (išskyrus trečią vartininką) pajustų, ką reiškia čempionato dvasia. Aišku, tai kažkiek kainavo žaidimo kokybės prasme, bet nelabai daug. Labiausiai kažką panašaus į pirmus du turus pasiekti sutrukdė… raudona kortelė Velso futbolininkui. Valai ėmė žaisti gerokai atsargiau, erdvių labai sumažėjo. Nors Italija dar sukūrė progų, bet jos nebuvo tokios geros ir teko tenkintis minimalia pergale.
Paskutinėse grupės rungtynėse man gerą įspūdį paliko tiek Šveicarija, tiek Turkija. Taip, turkai toliau apgailėtinai gynėsi. Bet pademonstravo, kad turi puikią toliašaudę artileriją ir puolime žaidė laisvą ir gana smagų futbolą. Šveicarija taip pat pademonstravo kokybę, sužaidė geriausias savo rungtynes turnyre ir jau turi vietą atkrintamosiose.
Ukrainai vakar trūko nusiteikimo. Toks vaizdas, kad jie kažkodėl įsivaizdavo, kad austrams užteks lygiųjų ir šie nepersistengs. Taip manyti buvo naivoka. Tiek Austrijai, tiek Ukrainai vargu ar labai rūpi (kad ir kaip bandė savo nuomonę įpiršti komentatoriai), kas jų lauktų aštuntfinalyje ar kaip išvengti Italijos. Nė viena šių šalių niekada nebuvo Europos čempionatų atkrintamosiose varžybose ir vien toks pasiekimas reikštų, kad čempionatas jau buvo puikus. Kad ir gauk paskui 0:5 nuo italų, niekas nesmerks. Lygiųjų atvejų prasidėtų begalinė matematika, kuri nieko negarantuoja. Laimėk ir viskas aišku. Su tokiu nusiteikimu atėję austrai sužaidė savo geriausią mačą EURO 2020, turėjo visas galimybes rungtynes uždaryti dar iki pertraukos. Labai gali būti, kad Ukrainai aritmetika nebus labai palanki. Jeigu jie liks už borto, bus gaila.
Danija įmušė įvarčių už visą galybę per pirmas dvejas rungtynes iššvaistytų progų. Teisybė triumfavo ir Danija pelnytai grupėje užėmė antrąją vietą. Mane labiausiai stebina tai, kaip jie be Christiano Erikseno vis tiek susikuria tiek daug progų. Jie bus favoritai aštuntfinalyje ir manau, kad ketvirtfinalis jiems jau būtų geras pasiekimas. Rusija žaidė su tinkama nusiteikimu ir pirmame kėlinyje buvo geresnė komanda. Bet paskui sulūžo. Džiugu bent tiek, kad šiame čempionate nors šiek tiek kokybiško futbolo iš jų pusės pamatėme.
Komentuoti