Jau aiškios pusė komandų, kurios pateko į EURO 2020 ketvirtfinalius.
Vėl nuostabiai žaidė Danija. Jie tikrai verti būti tarp 8 geriausių, nors jų kelias į ketvirtfinalį nebuvo pats sudėtingiausias. Prieš rungtynes nebuvo ramu dėl to, kaip žais traumuotą Yussufą Poulseną pakeitęs Kasperas Dolbergas. Bet jis žaidė taip gerai, jog tikrai nestebintų toks scenarijus, kad ketvirtfinalyje jie žaistų abu, o ant suolo keliautų Martinas Braithwaite‘as. Danija bus ir aiški favoritė pasiekti pusfinalį, o tada kas žino, kaip viskas gali susiklostyti?
Italijai reikėjo tokių rungtynių, kaip kova su Austrija. Tai turėtų leisti geriau suvokti komandos privalumus ir trūkumus. Austrai žaidė puikiai, neleido italams žaisti jų futbolo, puikiai gynėsi. Antras kėlinys Italijai buvo toks blogas dar ir dėl to, kad austrai kibia gynyba ir kietu žaidimu išvedė italus iš psichologinės pusiausvyros. Nenustebčiau, jeigu kitose rungtynėse būtų pakeitimų vienuoliktuke – Manuelis Locatelli, Federico Chiesa ir net Matteo Pessina turbūt šiuo metu yra svarstomi kaip galimi variantai kovai su Belgija. Jie, kartu su Andrea Belotti ir perlaužė rungtynių eigą.
Nyderlandų istorija primena EURO 2008. Geras žaidimas grupės turnyre (tik prieš 13 metų ji buvo gerokai sudėtingesnė) ir skambus antausis atkrintamųjų varžybų starte. Bet jau grupės varžybose matėsi, kad komanda pažeidžiama. Jau grupės turnyre Austrai parodė, kaip galima suvaržyti jų kūrybinį potencialą, tik kelios klaidos (ir nepriekaištinga progų realizacija) leido Nyderlandams laimėti. Bet jau tada lengvumo puolime nebuvo. Nuo Matthijso de Ligto grįžimo į rikiuotę gerą įspūdį darė olandų gynyba, bet vakar būtent jis padarė lemtingą klaidą. O puolime Nyderlandų žaidimas labai priklauso nuo kelių žaidėjų – Wijnaldumo, de Jongo, Depay individualaus meistriškumo bei krašto gynėjų energijos. Bet jiems toli iki gerai komandiškai sustyguoto mechanizmo. Vakar Nyderlandai pirmame kėlinyje rodė daug energijos, bet dažnai ji atrodė betikslė ir neveiksminga. O raudona kortelė viską pakeitė. Čekija turėjo aiškią strategiją ir ji veikė. Puiki gynyba, protingas žaidimas puolime. Jie pelnytai pasiekė sensaciją.
Belgijos ir Portugalijos rungtynės buvo atkrintamųjų varžybų klasika – puikus reginys, kuris sukurtas ne tiek paties žaidimo grožio, bet įtampos, kovingumo ir rungtynių kainos. Belgija savo progą išnaudojo, o portugalai nesugebėjo pasinaudoti tuo, kad visiškai veteraniška belgų gynybos linija potencialiai yra labai pažeidžiama. Kas kalčiausias dėl fiasko? Galbūt Fernando Santosas, kuris turėdamas geriausią komandą nuo tada, kai tapo rinktinės treneriu, žaidimą modeliuoja taip pat kaip tada, kai turėdavo būrį vidutiniokų ir Cristiano Ronaldo. Treneris privalėjo geriau išnaudoti Bruno Fernandesą, kuris EURO 2020 pasižymėjo tik puikiai keliamais kampiniais ir visgi net iki vieno rezultatyvaus perdavimo pritrūko. Blankus buvo ir Bernardo Silva. Belgai vakar buvo geresni, o jų ateitis EURO 2020 dabar labiausiai priklausys nuo Kevino de Bruyne sveikatos.
Komentuoti