EURO 2020 liko keturios komandos. Ir sunku būtų ginčytis su tuo, kad kuri nors iš jų savo vietos nenusipelnė – visos ketvirtfinaliuose už savo varžovus buvo pranašesnės.

Ispanija nuvylė. Jiems koją tam tikra prasme pakišo ankstyvas įvartis, kurį įmušę jie ėmė žaisti lėtą ir statišką futbolą. Šveicarija tuo neblogai naudojosi, kovojo iki galo, pasinaudojo klaida ir rezultatą išlygino. Ispanija taip ir nesugebėjo grįžti į per paskutinius du susitikimus įprastu tapusį žaidybinį ritmą. Blogiausia buvo tai, kad jie, tikrai turėdami tiek gerokai pajėgesnę sudėtį, tiek kiekybinę persvarą, nesugebėjo reikalų išspręsti per 90 minučių. Šokiravo ir tai, kad tokiose klampiose rungtynėse taip vėlai aikštėje pasirodė Thiago, kai Ispanijai labai trūko kūrybiškumo. Tas papildomas pusvalandis gali būti svarbus faktorius nuovargio prasme – EURO 2020 ispanai žaidė jau du pratęsimus. Galbūt geriausias dalykas buvo sėkminga baudinių serija – ji gali tapti svarbiu psichologiniu lūžiu. Prieš pusfinalį Ispanijai reiks spręsti, koks būtų geriausias sprendimas dėl gynėjų linijos – ji taip ir nenusistovėjo, o susižaidimo stoka kainavo įvartį. Pasižiūrėjus kaip žaidybine prasme Belgija buvo sumušta Italijos, ispanai tikrai nebus favoritai pusfinalyje. Jiems bus sunkoka žaisti savo futbolą – Italija lengvai kamuolio kontrolės neatiduos, o ispanų gynėjai bus patikrinti taip, kaip šiame čempionate to dar nebuvo.

Italija sužaidė turbūt geriausias savo rungtynes EURO 2020. Jie visiškai kontroliavo rungtynes ir nors į jų vartus buvo paskirtas labai „pigus“ baudinys, bet nepalūžo. Antrame kėlinyje belgai žūtbūt stengėsi perimti žaidimo kontrolę, bet tai jiems pavykdavo tik atkarpomis, o Italija jautėsi komfortiškai. Nors mane nustebino tai, kad starto sudėtyje nebuvo Manuelio Locatelli, bet visi Roberto Mancini sprendimai dėl sudėties tikrai pasiteisino ir visas vienuoliktukas (išskyrus aišku, Leonardo Spinazzola), turėtų likti tas pats ir pusfinalyje. Belgijai koją šį kartą ypač pakišo veteranų gynėjų trijulės žaidimas. Nors galbūt ir ne visiems jiems tai buvo paskutinis turnyras su Belgijos marškinėliais, bet grupės etapas įrodė, kad tai yra geriausia, ką dabar turi Belgija. Ar iki 2022-ųjų jie spės užsiauginti kažką geresnio, labai labai abejotinas klausimas. Nors daugelis kitų grandžių lyderių Katare dar bus savo pike, bet labai gali būti, kad būtent šiemet matėme stipriausią Belgijos sudėtį ir paskutinį šansą ką nors šiai kartai įspūdingo nuveikti didžiuosiuose turnyruose. Tačiau taktine prasme Roberto Martinezas pralaimėjo R. Mancini ir rezultatas visiškai logiškas ir teisingas.

Danijai reikėjo tokio sunkaus mūšio, kokį jie turėjo su Čekija. Tokie dalykai užgrūdina ir gal kažkiek nuleidžia ant žemės. Potencialiai Danija yra geresnė komanda ir aikštėje tai jautėsi. Bet Čekija davė labai gerą kovą. Mane kiek nuvylė, kad ant suolo liko Yussufas Puolsenas. Atrodė logiškiau ant suolo sodinti Martiną Braithwaite‘ą, kuris šiame čempionate nežiba, o Y. Poulsenui leisti žaisti su Kasperu Dolbergu. Bet treneris pasirinko kitaip. Čekija parodė labai gerą kovingumo pavyzdį ir gali aukštai pakeltomis galvomis palikti turnyrą.

Anglija sužaidė pirmas išties geras savo rungtynes. Pagaliau jie žaidė normalų futbolą, o ne ieškojo vienos progos įvarčiui, kad paskui galėtų atsimušinėti. Aišku, pagelbėjo ir Ukrainos gynybos problemos. Bet nugalėtojai neteisiami, anglai žaidė labai kokybišką ir smagų futbolą. Garethe‘as Southgate‘as veikiausiai rado savo starto sudėtį likusiam turnyrui (gal tik Jadono Sancho nebūčiau visai tikras), ypač daug davė Masono Mounto grįžimas į aikštę – atsirado daugiau kūrybiškumo. Tiesa, Anglijai dabar gali pakenkti euforija po tokių gerų rungtynių, kai pagaliau rimtai atsirišo varžovų vartai. Spaudimas bus didelis, daug kas šalyje jau iškart dairysis į finalą. Bet jeigu nebūčiau matęs jokių futbolo rungtynių iki EURO 2020, nežinočiau Anglijos ir Danijos žaidėjų atstovaujamų klubų ir statusų ir reiktų po pirmų ketverių rungtynių pasakyti, Anglija ar Danija bus finale, tikrai būčiau rinkęsis danus. Jie bus toks testas, kurio anglai dar neturėjo. Jų pajėgumai atakuojant yra geresni negu visų kitų komandų, su kuriomis Anglijai iki šiol teko žaisti (išskyrus Vokietijos, bet skirtumas tas, kad Vokietija savo potencialą išnaudojo labai menkai). Esu tikras, kad Danija pusfinalyje įmuš ir žais savo futbolą, o abiejų rinktinių šansai bus apylygiai.

Sekite autorių „Facebook“

Dalintis: