Žalgirio žaidimas gerėja, bet vis tiek išlieka nemažai nerimo.
Puikus šiandien buvo Joshas Nebo. Kai paaiškėjo, kad jis atvyksta į Kauną, neatrodė, kad tai geresnis pasirinkimas už Augustine‘ą Rubitą. Bet Žalgiriui reikėjo tokios jėgos ir energijos gynyboje. Iš Joffrey Lauvergne‘o norėjosi geresnės kovos dėl kamuolių, bet jis nuostabiai realizavo dvitaškius. Aišku, kad Janis Strelniekas turi bėdų gynyboje, šiandien prarado net keturis kamuolius, bet jis prisitaikė prie varžovų priežiūros ir puikiai rinko taškus.
Bet rezervų Žalgiriui likę labai daug. Sunku pasakyti, kodėl tiek mažai žaidė Artūras Milaknis, kuriam buvo sudaryta vos viena proga išmesti tritaškį. Tyleris Cavanaugh daro viską, kad Emmanuelis Mudiay nebūtų pirmas iš Žalgirio atleistas žaidėjas. O pats E. Mudiay aikštėje sukelia daugiau chaoso, negu naudos. Kalnietis nepanašu, kad patogiai jaučiasi trenerio schemose, kaip ir Nielsas Giffey, kuris teoriškai turėtų puikiai gintis ne tik kas aštuntame kėlinyje Eurolygoje.
Žaidimas turėtų dar pagerėti, bet keli ribotumai išliks. Jeigu nepasikeis komplektacija (arba E. Mudiay nepradės aktyviau žaisti gynyboje ar bent jau geriau skaityti žaidimą), nėra nė vieno gerai besiginančio gynėjo. Lekavičiui trūksta ūgio, Strelniekui ir Kalniečiui greičio. Apskritai sukomplektuota puolimo komanda, kuri kol kas tokia nėra, nes trūksta gero atakų generolo. Jeigu būtų, tai tada nuolat matytume taškų lenktynes. O tokių finansinių galimybių komanda kaip Žalgiris gali kažką nuveikti tada, jeigu sudėtis orientuota į gynybą, o puolime žaidžiama lanksčiai, kruopščiai atsižvelgiant į turimų žaidėjų galimybes ir ypač varžovų silpnybes.
Labai trūksta lankstumo iš Martino Schillerio. Nors po pertraukos vaizdas jau buvo kiek geresnis, atrodė, kad treneriui lyg kas per prievartą būtų įkišęs Edgarą Ulanovą, Mantą Kalnietį, nes geriausios jų savybės visiškai neišnaudojamos.
Komentuoti