Man šiandien patiko stebėti „Žalgirio“ žaidimą. Buvo aišku, kad žaidžiant prieš elitiniu lygiu besiginančią komandą, lemiamu faktoriumi bus tai, kaip patys žalgiriečiai sugebės gintis. Ir turint omenyje tai, kad komandos komplektacijoje tiesiog užprogramuotos bėdos gynyboje bei tai, kad „Crvena zvezda“ puolimas nėra įspūdingas, kauniečiai pademonstravo tikrai puikių dalykų. Jure Zdovcui dar reikia laiko, bet patiko logiškos rotacijos, bandymas išnaudoti žaidėjų gerąsias savybes ir aišku, pasitikėjimas Mareku Blaževičiumi.

Aišku, puolimas labai strigo. Bet to ir buvo galima tikėtis, kai komandos potencialus atakų generolas iš NBA žaidžia labai žemu lygmeniu. Puolime ypač trūko agresyvumo, komanda metė tik 6 baudų metimus. Aišku, kad varžovai buvo žymiai geresni, Žalgiriui šypsojosi nemažai sėkmės – rezultatas galėjo būti ir didesnis. Varžovai dvigubai mažiau klydo ir gana užtikrintai laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių.

Tiesiog nuostabus šiandien buvo Joshas Nebo. Jis surinko dvigubą dublį ir puikiai atrodė tiek puolime, tiek gynyboje. Tik 30 minučių aikštėje jam yra gerokai per daug – didžiąją dalį gerų dalykų jis nuveikė dar iki pertraukos. Aišku, prie to prisidėjo ir varžovai (ypač sumaniau gindamiesi), bet gynyboje po pertraukos norėjosi kiek daugiau. Janis Strelniekas buvo geras atakų generolas, atliko 5 rezultatyvius perdavimus, kažkaip sugebėjo ir net 5 kamuolius atkovoti, aišku, trūko to, kad komandos draugai sukurtų progų tritaškiams. Keista, kad tiek mažai iš toli meta ir Lukas Lekavičius, kuris tikrai gali pataikyti. Jo metimai ir energija taip pat buvo labai svarbus faktorius. Patiko tai, kaip savo minutes išnaudojo Marekas Blaževičius, komanda su juo tikrai nežaidė į minusą.

Trūko didesnio Pauliaus Jankūno indėlio, bet ir minutės šį kartą buvo ribotos (aišku, nelabai ir produktyvios). Emmanuelis Mudiay atliko tris rezultatyvius perdavimus, bet vis tiek žaidžia labiau į minusą, negu į pliusą. Nors Edgaras Ulanovas turėjo sau patogius metimus, bet buvo labai neproduktyvus ir blankus. Tęsiasi juoda Artūro Milaknio istorija – jokių metimų į krepšį, ant suolo liko net tada, kai komandai reikėjo tritaškių (čia akmuo į Zdovco daržą). Mantui Kalniečiui dažnai trūko ramesnio žaidimo, nors gerų atkarpų būta. Du Tylerio Cavanaugh tritaškiai manęs neįtikina, kad jis vertas likti. Atrodo, kad aikštėje jis daugiau nieko be tritaškių pasiūlyti negali, o gynyboje ir kovoje po krepšiu naudos neduoda.

Nors rezervų vis dar labai daug, pirmos rungtynės nuteikia visai gerai. Norisi tikėtis, kad trenerio keitimas yra žingsnis į priekį, nors turbūt ir ne gigantiškas.

Sekite autorių „Facebook“

Dalintis: