Nors prieš sezoną atrodė, kad didžiulius žingsnius į priekį dėjo Londono „Chelsea“ ir „Manchester United“, galėjome stebėti klasika tampančią viso sezono metu ypač gerą futbolą rodžiusių „Manchester City“ ir „Liverpool“ kovą. Pristatau sezono akcentus – simbolinį vienuoliktuką, sezono staigmeną ir nusivylimą.
Vartininkas Alissonas Beckeris „Liverpool“/Brazilija
„Raudonųjų“ gynyba buvo geriausia lygoje. Kartu su „City“. Bet Allisonas turėjo daugiau darbo už Edersoną ir su juo tvarkėsi tiesiog puikiai.
Gynėjai
Joao Cancelo „Manchester City“/Portugalija
Sužaidė be konkurencijos patį geriausia karjeros sezoną. Jo derlius – įvartis ir 7 rezultatyvūs perdavimai. Gerai tvarkėsi su tiesioginėmis pareigomis, tačiau turėjo ir neįtikėtinai svarbų vaidmenį kuriant atakas.
Centro gynėjai
Joelis Matipas „Liverpool“/Kamerūnas
Tai buvo be konkurencijos geriausias afrikiečio sezonas nuo persikėlimo į Angliją. Ne veltui jam sekėsi rinkti geriausio mėnesio sezono apdovanojimus ir netgi šiokiame tokiame šešėlyje palikti Virgilą Van Dijką. Atakose irgi buvo pastebimas – 3 įvarčiai ir 3 rezultatyvūs perdavimai.
Virgilas van Dijkas „LIverpool“/Nyderlandai
Tai nebuvo pats geriausias jo karjeros sezonas, bet tik todėl, kad kartelė jau užkelta neįtikėtinai aukštai. Manau, kad jo, kaip geriausio pasaulyje gynėjo pozicijos tikrai nesusvyravo.
Dešiniojo krašto gynėjas Trentas Alexanderis-Arnoldas „Liverpool“/Anglija
2 įvarčiai ir 12 rezultatyvių perdavimų. Pastarasis rodiklis yra antras geriausias rezultatas visoje lygoje.
Centro saugai
Son Heung-Min „Tottenham“/Pietų Korėja
Antonio Contes schemose jis buvo atakuojantis centro saugas, bet kadangi simboliniam vienuoliktukui naudoju čempionišką schemą, tenka jį atitraukti atgal. Korėjietis sužaidė savo karjeros sezoną ir su 23 įvarčiais ir 7 rezultatyviais perdavimais buvo aiškus „Spurs“ lyderis.
Kevinas de Bruyne „Manchester City“/Belgija
„Miestiečiams“ visai trūko efektyvaus ir aiškiai išreikšto centro puolėjo. Tad daugiau naštos prisiėmė kiti žaidėjai, o K. de Bruyne su 15 įmuštų įvarčių pasiekė savo karjeros rekordą. Jis dar atliko 8 rezultatyvius perdavimus.
Rodri „Manchester City“/Ispanija
Fernandinho gali pagaliau ramiai išvykti – ispanas pagaliau ima realizuoti savo potencialą Anglijoje. Sužaidė karjeros sezoną kaip geriausias „Premier“ lygos atraminis saugas ir buvo netikėtai efektyvus puolime – 7 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai.
Kairysis wingeris Sadio Mane „Liverpool“/Senegalas
Dažniau negu anksčiau žaidė atakos smaigalyje, įmušė 16 įvarčių.
Centro puolėjas Harry Kane‘as „Tottenham Hotspur“/Anglija
Tai nebuvo tokie dominuojantys metai kaip pernai ir 17 įmuštų įvarčių anglo standartais yra kone kuklus sezonas. Bet jo rolė buvo šiek tiek kitokia – tai liudija atlikti 9 rezultatyvūs perdavimai. Tad nors prožektorių šviesų gavo mažiau, bet buvo nuostabus.
Dešinysis wingeris Mohamedas Salah „Liverpool“/Egiptas
Po dviejų (santykinai) blankesnių sezonų vėl rodė, kad yra arti savo karjeros piko. 13 rezultatyvių perdavimų – kūrybiškiausi karjeros metai. 23 įvarčiai – antras geriausias karjeros rezultatas.
Treneris Davidas Moyesas „West Ham United“/Anglija
41 metus „plaktukai“ nebuvo du sezonus iš eilės finišavę tarp 7 geriausių „Premier“ lygos komandų. Prieš sezoną neatrodė, kad tai pavyks. Daug kas nurašė ankstesnių metų finišą šeštoje vietoje vieno sezono sėkmei. Bet „West Ham“ nukritęs žemiau 7 vietos buvo tik trijuose turuose. O vasario pradžioje dar laikėsi pirmajame ketverte. Kovingumas atsilikinėjant, greitos atakos ir progų realizacija buvo nuostabiai Davido Moyeso sukurtas receptas. Škotas įrodė, kad yra tobulas treneris komandai, negalinčiai pagal piniginę varžytis su tradiciniu didžiuoju šešetu.
Sezono staigmena „Newcastle“
Pinigai lemia dalykus. Jeigu atsižvelgtume į finansines injekcijas ir galutinę užimtą vietą, tai „šarkų“ pasirodymas nebūtų staigmena. Bet kai Eddie Howe‘as lapkričio 8-ąją perėmė „Newcastle“ vairą, komanda buvo iškovojusi 5 taškus per 11 turų ir užėmė priešpaskutinę vietą. Kurį laiką žaidimo kreivė smuko ir toliau – per pirmą ratą iškovota tik viena pergalė, po kurios komanda pakilo iš 20 vietos į 19-ąją. Komandą galutinai reanimavo sausio transferų langas – antrame rate „šarkos“ laimėjo 12 rungtynių, tris kartus fiksavo bent trijų pergalių serijas ir nors du pralaimėjimai per keturis paskutinius susitikimus neleido finišuoti pirmame dešimtuke, bet sezoną baigė 11-oje vietoje. Puikiai veikė spaudimas, leidę periminėti kamuolius, „šarkos“ nuostabiai atrodė oro dvikovose, žaidė kūrybingai, gerai atrodė greitose atakose, puikiai realizuodavo baudos smūgius. Kitą sezoną ambicijos bus dar didesnės.
Sezono nusivylimas Liverpulio „Everton“
Čia jau net nusivylimas, o ištisa nusivylimų virtinė. Pirmiausia lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad Carlo Ancelotti gavo neatremiamą pasiūlymą iš Madrido „Real“. Tada fanus nuvylė sprendimas, kuris nepasiteisino – treneriu paskirti „raudonosios“ miesto dalies herojų Rafaelį Benitezą. Trečiasis nuvylęs dalykas – dar giliau klubą nugramzdinęs Franko Lampardo etapas, nors jis galiausiai ir ištraukė komandą iš iškritimo zonos. Labai panašios sudėties komandą – iš lyderių išvyko tik Jamesas Rodriguezas – pernai finišavo TOP 10. R. Benitezas pradėjo nuo 4 pergalių per 6 turus ir 5 vietos turnyrinėje lentelėje. Tačiau per kitus 16 turų buvo ir 8 rungtynių be pergalių serija, iškovotos vos dvi pergalės ir „irisai“ nugrimzdo iki 16 vietos. Nors F. Lampardas pergalę pasiekė jau antru bandymu, bet paskui sekė 5 pralaimėjimų serija, o netrukus du turus „Everton“ praleido iškritimo zonoje. Tik 10 taškų per paskutines šešerias rungtynes leido pasiekti saugumą. „Irisai“ pasižymėjo žemu kamuolio kontrolės procentu, gynėjai darė daug individualių klaidų, šlubavo gynyba standartinėse padėtyse ir greitose atakose. O F. Lampardas ne itin nusipelnė likti.
Komentuoti