Sezonas Italijoje buvo paženklintas netikėtu „Milan“ triumfu po 11 metų pertraukos. Kitas ryškus akcentas – netikėtas Bergamo „Atalanta“ nuosmukis – po trijų iš eilės bronzinių sezonų „dievaitė“ liko vos 8-oje vietoje. Pristatau simbolinį vienuoliktuką, sezono staigmeną ir nusivylimą.

Vartininkas Mike‘as Maignanas „Milan“/Prancūzija

Kai vasarą Gianluigi Donnarumma pasirinko pinigus, atrodė, kad tai yra rimtas nuostolis komandai. Tačiau M. Maignanas padarė viską, kad „Milan“ gynyba būtų geriausia lygoje. Jis turbūt yra geriausias prancūzas vartininkas šiuo metu.

Gynėjai

Kairysis kraštas Theo Hernandezas „Milan“/Prancūzija

Jeigu ilgą laiką T. Hernandezas su pavydu galėjo žiūrėti į brolio Lucas‘o karjerą, šį sezoną jis akivaizdžiai buvo geresnis iš brolių. 5 įvarčiai, 6 rezultatyvūs perdavimai (karjeros rekordas). Jis buvo labai svarbus atakų variklis.

Centro gynėjai

Fikayo Tomori „Milan“/Anglija

Anglijoje jo galimai laukė ilgas ir vingiuotas kelias į „Chelsea“ starto sudėtį. Aišku, žinant dabarties aplinkybes, joje jis būtų atsidūręs jau kitame sezone, o dabar „aristokratams“ lieka graužti nagus, paleidus tokį talentą. Puikiai dvikovose žaidžiantis anglas sparčiai braunasi į pasaulinį centro gynėjų elitą.

Alessandro Bastoni Milano „Inter“/Italija

Kai tavo partneriai yra tokie žmonės kaip Milanas Škriniaras ir Stefanas de Vrijis, sunku būti ryškiausiu komandos centro gynėju. Tačiau A. Bastoni šį sezoną įrodė, kad yra geriausias centro gynėjas iš Italijos. Ir buvo neabejotinai geriausias savo komandoje. Jam dar tik 23-eji. Sužaidė karjeros sezoną.

Dešinysis kraštas Giovani Di Lorenzo „Napoli“/Italija

Galbūt pernai ir buvo kiek įspūdingesnis, bet „Serie A“ geresnių dešiniojo krašto gynėjų nebuvo. Atliko 5 rezultatyvius perdavimus, yra išskirtinai geras tiek gynyboje, tiek puolime.

Atraminiai saugai

Sergejus Milinkovičius-Savičius Romos „Lazio“/Serbija

Jam jau 27-eri. Prieš ketverius metus žaidė savo karjeros sezoną ir nors netrūko susidomėjusių, bet Amžinojo miesto nepaliko. Tačiau šiemet gali būti paskutinė galimybė „ereliams“ gauti įspūdingą sumą. 11 įvarčių ir 11 rezultatyvių perdavimų – pirmas dvigubas dviženklis sezonas ir kūrybiškiausi karjeros metai.

Marcelo Brozovičius Milano „Inter“/Kroatija

Jo funkcijos tapo kiek gynybiškesnės – puolime rinko neįspūdingus skaičius. Bet buvo svarbus atakų generatorius ir nepageidaujamas varžovas gynybinėse dvikovose.

Atakuojantys saugai

Kairysis kraštas Rafaelis Leao „Milan“/Portugalija

11 įvarčių ir 8 rezultatyvūs perdavimai. Karjeros startas madų sostinėje buvo nelengvas, bet dabar sužaidė proveržio sezoną ir turtingesni klubai tikrai dėl jo kovos šią vasarą. Pelnytai tapo lygos sezono MVP.

Centro saugas Hakanas Calhanoglu Milano „Inter“/Turkija

Komandine prasme jį galima pavadinti nevykėliu. Po ketverių metų „Milan“ klube persikėlė į Italijos čempionų gretas, o sezono pabaigoje galėjo matyti, kaip buvę komandos draugai triumfuoja. Būtent turko išvykimas daugelį vertė labai abejoti „rossoneri“ galimybėmis patekti į TOP 4, ką jau kalbėti apie „Scudetto“. Tačiau pačiam turkui tai buvo geriausias karjeros sezoną nuo atvykimo į Italiją. 7 įvarčiai ir 12 rezultatyvių perdavimų (karjeros rekordas). Jis buvo tikras savo naujosios komandos lyderis.

Dešinysis karštas Juanas Cuadrado Turino „Juventus“/Kolumbija

34 metų veteranui tai buvo geriausias sezonas per keletą paskutinių metų. Jis vienas nedaugelio komandos žaidėjų, kuris tikrai sau negali nieko prikišti po prasto klubui sezono. 4 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai gali atrodyti prasta statistika, tačiau ji neparodo didžiulio juodo ir nematomo kolumbiečio darbo. Turbūt jis nusipelnė likti klube.

Centro puolėjas Ciro Immobile Romos „Lazio“/Italija

Tai nebuvo rekordinis sezonas, nors 27 įvarčiai yra daugiau negu solidi statistika. To pilnai užteko, kad italas ketvirtą kartą taptų rezultatyviausiu sezono žaidėju Italijoje.

Treneris Stefano Pioli „Milan“/Italija

Kai 2019 metais S. Pioli atvyko į Milaną, jis buvo nieko neįrodęs ir ilgai neužsibuvęs įspūdingiausiai CV atrodančiose darbovietėse. Pirmą sezoną jis po metų pertraukos sugrąžino komandą į Europos turnyrus, antrą ilgai kovėsi dėl „Scudetto“ ir po aštuonerių metų sugrąžino komandą į Čempionų lygą, o šiemet galiausiai triumfuota „Serie A“. Tai ypač netikėta po to, kai vasarą klubo paliko G. Donnarumma ir H. Calhanoglu, bei komanda aiškiai susilpnėjo. Bet S. Pioli visada saviškiais tikėjo. Pirmus 12 turų klubas žygiavo be pralaimėjimų (buvo ir viena septynių pergalių serija). Po, to kai 22 ture sensacingai pralaimėta namuose prieš „Spezia“ (dar po turo komanda pirmą kartą nuo 6 turo smuko iš antros vietos į trečią), jie finišavo nauja 16 nepralaimėtų rungtynių serija, laimėdami 6 paskutines rungtynes. Nuo 28 turo stabiliai pirmavę „rossoneri“ atgal nesižvalgė. Pagrindinis pergalės recepto ingredientas –puiki gynyba. Ypač gerai veikdavo varžovus klysi verčiantis spaudimas. Puolime didelė jėga buvo greitos atakos ir baudos smūgių realizacija.

Sezono staigmena „Torino“

Du sezonus iš eilės „buliai“ kovėsi dėl išlikimo. Atrodė, kad šiemet lauks identiškas likimas. Tačiau treneris Ivanas Juričius turėjo kitokią nuomonę. Nuo trečio pirmenybių turo „Torino“ nebuvo nukritę žemiau 13 vietos. Būta ir sunkių atkarpų – pavyzdžiui 8 nelaimėtų susitikimų serija. Tačiau 14 taškų per paskutinius 8 turus leido sezoną baigti 10-oje vietoje. Komandos akcijas ypač kėlė pavyzdinga gynyba – mažiau įvarčių praleido tik komandos, patekusios į Čempionų lygą. Ypač gerai „buliams“ sekdavosi spausti varžovams ir perimti kamuolius, jie buvo galingi oro dvikovose.

Sezono nusivylimas Bergamo „Atalanta“

Po trijų iš eilės bronzinių sezonų „dievaitė“ liko vos 8-oje vietoje. Nutraukta ir penkių sezonų iš eilės patekimo į Europos turnyrus serija. Lombardų sėkmės receptas nebuvo įprastas – jie dažnai rėmėsi patyrusiais veteranais, kurie nepritrukdavo turtingesnių klubų dėmesio. Pirmąją kregžde po konflikto su Gian Piero Gasperini buvo Alejandro Gomezo išvykimas. Be ilgamečio lyderio buvo sunkiau, bet rezultatai išliko geri. Tačiau dabar išvyko kertinai trijų pozicijų žaidėjai – Pierluigi Golini, Cristianas Romero ir žiemą Robinas Gosensas. Jautėsi tai, kad spragos nebuvo deramai užkamšytos. Po pirmų septynių turų „dievaitė“ buvo aštuntoje vietoje. Vėliau sekė serija, kai per 16 turų patirtas tik vienas pralaimėjimas ir komanda komfortabiliai laikėsi Čempionų lygos zonoje. Tačiau vos 8 taškai per kitas 8 rungtynes nubloškė lombardus už Europos turnyrų ribos, patirta ir trijų pralaimėjimų serija. Neįkvepiantis sezono finišas lėmė nuviliantį rezultatą. Pagrindinės bėdos buvo gynyboje – varžovai lengvai atrasdavo erdvių, gynėjai darė individualias klaidas, prastai atrodyta greitose atakose.

Sekite autorių „Facebook“

Dalintis: