Žalgiris šiandien serviravo tris kėlinius begalviško ir chaotiško gatvės krepšinio ir vieną kėlinį su šiek tiek daugiau tvarkos puolime ir pavyzdine Jasikevičiaus laikų gynyba.
Žalgiris šiandien serviravo tris kėlinius begalviško ir chaotiško gatvės krepšinio ir vieną kėlinį su šiek tiek daugiau tvarkos puolime ir pavyzdine Jasikevičiaus laikų gynyba.
Anksčiau ar vėliau tai turėjo nutikti. Šarūnas Jasikevičius pakels sparnus iš Kauno ir skris į šiltąją Barseloną. Per kelerius metus laikinojoje sostinėje strategas sukūrė mini stebuklą, kurio liudininkais buvome mes visi.
Kai Jasikevičius tapo „Žalgirio“ treneriu, daug nemalonių tradicijų buvo sulaužyta. Bet kaip senais laikais kauniečiai nepaisant jėgų balanso visada kentėdavo nuo Liublianos „Olimpija“, taip Jasikevičiaus eroje tokiais klubais buvo Vitorijos „Baskonia“ ir Maskvos „Khimki“ (tiesa, čia nesėkmių istorija dar gilesnė).
Šiandien aišku galima džiaugtis Žalgirio pataikytų tritaškių rekordu šio sezono Eurolygoje ir tuo, kad turbūt gal net prieš geriausią pastarųjų penkių sezonų Eurolygos komandą pralaimėjimo labai nedideliu ir garbingu skirtumu.
Ne tiek jau daug Žalgirio rungtynių Eurolygoje pavyko pažiūrėti. Ir šias tik nepilnas. Bet buvo pats gražiausias vaizdas iš to, ką mačiau.
Šiose rungtynėse mačiau Žalgirį tokį, kokį noriu matyti. Crvena zvezda yra talentingesnė komanda. Geriau sukomplektuota. Jos arena yra viena iš tų, kuriose žaisti sunkiausia.
Po darbo spėjau tik pratęsimą pamatyti, bet ir tai dar kartą įrodė, koks galingas šį sezoną iš tikrųjų gali būti „Žalgiris“.
Naujausi komentarai