Nepavyko laimėti draugiškų rungtynių prieš tikrai įveikiamą varžovą. Nematau prasmės daug analizuoti būtent šias rungtynes. Tačiau net ir varžovų vartininkui žaidžiant nuostabias rungtynes, progų buvo sukurta tiek, kad vos truputį geriau realizuojant, galėjome gana užtikrintai laimėti. Tačiau žaidimas per daug bangavo. Džiugu dėl bebaimiško Armando Kučio debiuto – buvo drąsus ir ryškus.

Kartais komandai reikia griežto trenerio. Keletas paskutinių futbolo rinktinės trenerių buvo itin kitokio charakterio negu Valdas Ivanauskas.

Aš iki šiol nelabai suprantu, kaip galima atleisti oficialiose rungtynėse gana sėkmingai nacionalinei rinktinei vadovavusį trenerį.

Antras pagal svarbą politinis įvykis Lietuvoje šiandien buvo rungtynės su Baltarusija. Nors UEFA ir FIFA laikosi griežto apolitiškumo, visgi skanduočių, palaikančių opoziciją, buvo.

Lietuva pralaimėjo 1:5, bet norisi komandą ir pagirti. Vien tai parodo, kokioje padėtyje yra Lietuvos futbolas.

Kaip ir buvo galima tikėtis, tiems, kam Lietuvos krepšinio rinktinė nuotaiką sugadino, futbolo rinktinė nepataisė.