Lietuva pralaimėjo 1:5, bet norisi komandą ir pagirti. Vien tai parodo, kokioje padėtyje yra Lietuvos futbolas.
Mes jau 180 minučių parodome, kad Valdas Urbonas gali surasti visoje Lietuvoje kiek daugiau negu 11 vyrų, kurie moka žaisti su kamuoliu ir atlikinėja logiškus perdavimus.
Ernestas Šetkus (neskaitant nelaimės, kurių nutinka net geriausiems) įrodė, kad V. Urbonui šioje pozicijoje nėra ko eksperimentuoti. Taip, Džiugas Bartkus ar Emilijus Zubas yra neblogi žaidėjai, bet traukti neįmanomus smūgius yra būtent E. Šetkaus stiprybė. Galbūt po sezono gaus šansą išvykti į Portugalijos lygą – jo lygis tikrai atitiktų čempionato vidutiniokų poreikius, o užsirekomendavo jis šiandien puikiai.
Apskritai, 60 minučių buvo deja vu su Algimanto Liubinsko laikais. Kieta energinga komanda maksimaliai apsunkinanti gyvenimą favoritams. Paskutinį kartą tokio kalibro komandai įvartį Lietuvą buvo įmušusi gūdžiais atrankos į EURO 2012 laikais, kai Darvydas Šernas įmušė ispanams.
Dar patiko tai, kad nors nežaidė Arvydas Novikovas ir Fiodoras Černychas, Lietuva buvo gana aštri komanda. Panašu, kad žaidėjai kartais netgi vengia imtis atsakomybės, kai aikštėje yra nominalūs lyderiai. Varžovai išanalizuoja jų žaidimą ir nesunkiai atkerta nuo komandos. Dabar žaidimas buvo mažiau nuspėjamas. Vėl puikus buvo Karolis Laukžemis.
Nepaisant prasto rezultato, po truputį matosi, ko iš savo komandos tikisi Valdas Urbonas. Tikriausiai spalį rotacija bus mažesnė. Treneris mokosi ir iš savo klaidų (pavyzdžiui, nebenaudoja visiškai netinkančios 5 gynėjų schemos), tad norisi tikėtis, kad žaidimo kreivė kils. Taškų daugiau turbūt neiškovosime, bet norisi matyti tą patį braižą, tą pačią energiją. Ir kad jos užtektų daugiau negu 150 minučių per savaitę.
Komentuoti