Antras pagal svarbą politinis įvykis Lietuvoje šiandien buvo rungtynės su Baltarusija. Nors UEFA ir FIFA laikosi griežto apolitiškumo, visgi skanduočių, palaikančių opoziciją, buvo.
Kalbant apie žaidimą, Lietuva įmušė per anksti. Žaisti be kamuolio visada sunkiau. Baltarusiai po truputį atrado žaidimo ritmą ir tai po pertraukos labai jautėsi. Aišku, po puikių rungtynių su Estija gal ir logiška buvo palikti tą pačią starto sudėtį, bet ir šviežumo labai trūko. Ypač dėl to, kad teisėjas toleravo itin fizišką jėga paremtą varžovų futbolą.
Keitimai viską pakeitė, atsirado nauja energija. Karolis Laukžemis sužaidė puikų individualų momentą ir išlyginome. Šiandien dar norisi išskirti puikų Šimkaus ir Vorobjovo darbą griaunant varžovų atakas, Arvydo Novikovo norą iš Donato Kazlausko atimti metų futbolininko titulą, Justo Lasicko energiją abiejuose aikštės pusėse ir maestro Saulių Mikoliūną, kurio kojos dar puikiai laiko, o futbolo IQ aukšto lygio.
Gaila, kad nelaimėjome. Bet paskutinį kartą per tris susitikimus nė vieno pralaimėjimo nepatyrėme dar 2016 metais.
Komentuoti