Žalgiris šiandien parodė du veidus. Pirmą – beviltišką gynyboje prieš vidutiniokų rinkinį su viena žvaigžde ir neatsakingą bei avantiūrišką puolime. Net kai varžovai žaidė savo geriausią atkarpą puolime, buvo galima jų taip toli nepaleisti, jeigu ne keli absurdiškai prasti epizodai puolime.
Antras veidas leido varžovams per ketvirtą kėlinį įmesti keturis taškus. Puikiai puolime judėjo kamuolys, buvo gražu žiūrėti į žaidimą.
Blogiausia tai, kad išeikvota per daug jėgų, kaip prieš 17-ą Eurolygos komandą. Ir sunku pasakyti ar tokias rungtynes galima laikyti lipimo iš duobės po dviejų iki tol gana beviltiškų rungtynių Eurolygoje. Tų išeikvotų jėgų labai reiks Madride, nes Žalgiris dabar yra už TOP 8 ribų, o „Real“ nugalėti praktiškai būtina norint jaustis nors kiek užtikrinčiau, nes jie stebuklų nerodo. Bet bus šviežesni.
Labai šiandien trūko gero Artūro Milaknio žaidimo – geri metimai skriejo pro šalį, prastoki sprendimai gynyboje. Vos vieną rezultatyvų perdavimą atliko Lukas Lekavičius, na, bet bent jau nedarė tokių kvailų klaidų, kaip prieš priverstinę pertrauką dėl COVID-19 buvome įpratę.
Po ilgesnės pertraukos Marius Grigonis galėjo pasiglemžti ne tik lemiamų akimirkų šlovę, bet sužaidė stabiliai geras rungtynes ir varžovai nerado priešnuodžių. 6 rezultatyvūs perdavimai ir 24 taškai. Nigelas Hayesas buvo puikus pirmoje rungtynių pusėje ir pataikė kelis labai svarbius metus po pertraukos. Augustinas Rubitas Eurolygoje buvo prigesęs, o dabar efektyviai puolė prieš skirtingo stiliaus varžovų vidurio puolėjus ir karaliavo po krepšiais. Pergalė pasiekta, reikia tikėtis, kad jos kaina nebus per didelė ir Madride Žalgiris kabinsis į pergalę.
Komentuoti