Sezono pradžioje Žalgiris kelerias nelengvas rungtynes laimėjo taškų lenktynėse. Nors taškų lenktynes žiūrėti smagiau, tokios pergalės kaip ši, man patinka žymiai labiau.
Abi komandos puikiai gynėsi ir atidavė labai daug jėgų. Bet jeigu Žalgiris būtų pralaimėjęs, tai nebūtų buvę labai teisinga. Kauniečiai didžiąją dalį rungtynių kontroliavo situaciją, žaidė protingai puolime ir buvo labai kantrūs. Gynyba svyravo tik atkarpose, o kai sprendėsi rungtynių likimas (išskyrus pirmą paskutinės minutės pusę) buvo įjungtas dar aukštesnis bėgis.
Lengva nebuvo ir todėl, kad Žalgirio rotacija nėra didelė, o šiandien Rokui Jokubaičiui ir Nigelui Hayesui kamuolys tiesiog krito iš rankų. Jeigu suolas būtų ilgesnis, Jokubaitis turbūt ketvirtame kėlinyje nebūtų išbėgęs į aikštę. Didžiausia problema šiandien turbūt buvo varžovų antrieji šansai. Aišku, kamuolys dažnai atšokdavo toli, bet varžovai po pertraukos rodė ir daugiau energijos.
Praėjusį sezoną Grigoniui sugadino trauma. Bet tai Žalgiriui išėjo į naudą – jeigu ne ji, turbūt šią vasarą komanda nebūtų sugebėjusi savo lyderio išlaikyti. O šiandien jis buvo nuostabus. Tokio individualiai galingo žaidėjo Žalgiris neturėjo nuo Justino Dentmono ar Jameso Andersono laikų. Dėl jo vasarą virs nuožmi kova. Labai svarbus faktorius buvo Milaknio tritaškiai. Progų išmesti gerus metus nebuvo daug, o Milaknio realizacija buvo puiki.
Tikiu, kad su Berlyno „Alba“ žaisti kitą savaitę bus truputį lengviau ir Žalgirio pergalių serija nenutruks. „Bayern“ yra geriausia kauniečių įveikta komanda.
Komentuoti